Europos skaitmeninės tapatybės (EUDI) reglamentas

Naujasis reglamentas, kuriuo nustatoma Europos skaitmeninės tapatybės sistema, grindžiamas2014 m.  Reglamentu dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS reglamentu). 

Pagal eIDAS reglamentą ES valstybės narės galėtų savanoriškai pranešti apie nacionalines elektroninės atpažinties schemas, kurias kitos valstybės narės tuomet privalėtų pripažinti. Elektroninės atpažinties, apie kurią pranešta, pripažinimas tapo privalomas 2018 m. Tačiau nebuvo reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų nacionalinę elektroninę atpažintį. Sąveikumas buvo pasiektas tik įdiegus sąveikos kėbulą, jungiantį įvairias tapatybės sistemas, dėl kurių galėjo kilti techninių problemų. Tai lėmė skirtumus tarp šalių ir užkirto kelią taikymo išplėtimui privačioms skaitmeninėms paslaugoms.

Naujuoju reglamentu šalinami eIDAS trūkumai didinant dabartinės skaitmeninės tapatybės sistemos veiksmingumą ir išplečiant jos naudą privačiajam sektoriui. Valstybės narės bus įpareigotos siūlyti piliečiams ir įmonėms skaitmenines pinigines, kurios gali susieti jų nacionalines skaitmenines tapatybes su kitų asmeninių savybių, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimų, diplomų ir banko sąskaitų, įrodymais. Šias pinigines gali išduoti valdžios institucijos arba pripažinti privatūs subjektai. Tikslas – suteikti europiečiams galimybę visiškai kontroliuoti savo duomenis, kai jie naudojasi internetinėmis paslaugomis, panaikinant nereikalingą dalijimąsi duomenimis. Paslaugų teikėjai, teisiškai įpareigoti vienareikšmiškai nustatyti savo klientų tapatybę, privalės priimti dėklę tapatumui nustatyti.

ES skaitmeninės tapatybės dėklės bus grindžiamos kai kuriose valstybėse narėse jau veikiančiomis nacionalinėmis sistemomis. Naujajame reglamente nustatyta, kad skaitmeninestapatybes ir toliau teiks valstybės narės. Tuo grindžiama europinė skaitmeninės tapatybės dėklė, kuria išplečiamos nacionalinių e. atpažinties priemonių funkcijos ir tinkamumas naudoti ir užtikrinamas nacionalinių dėklių tarpusavio pripažinimas kitose valstybėse narėse. 

Ja taip pat bus skatinamas suderintas požiūris į saugumą, sudarant palankesnes sąlygas plačiai pripažinti skaitmenines tapatybes visoje ES. Šis požiūris bus reglamento kertinis akmuo, suteikiantis piliečiams ir internetinių paslaugų teikėjams bendrą techninę struktūrą, orientacinę sistemą ir standartus. Šiuo suderinimu užtikrinamas skaitmeninės tapatybės sprendimų pripažinimas ir priėmimas visoje ES, skatinant pasitikėjimą ir sąveikumą.

Suderinus su galiojančiais kibernetinio saugumo teisės aktais, reglamentu įpareigojama laikytis kibernetinio saugumo reikalavimų, taip sustiprinant pasitikėjimą skaitmeninės tapatybės sprendimais. Be to, ja sudaromos sąlygos viešosioms įstaigoms išduoti elektroninius liudijimus, skatinant visos Europos kredencialų pripažinimą elektronine forma, kartu teikiant pirmenybę duomenų privatumui.

Reglamentu bus išplėsta patikimumo užtikrinimo paslaugų taikymo sritis, kad jos apimtų ne tik identifikavimą, bet ir elektroninių duomenų registravimą elektroniniame registre, nuotolinio elektroninio parašo ir kūrimo įtaisų arba nuotolinio elektroninio spaudo kūrimo įtaisų valdymą.

Piliečiai ir įmonės:

1. Naudotojo kontrolė: Piliečiai turės teisę pasirinkti, kuriais savo tapatybės ir duomenų aspektais jie dalijasi su trečiosiomis šalimis, užtikrindami privatumą ir asmeninės informacijos kontrolę.
2. Plačiai paplitęs naudojimas: ES skaitmeninės tapatybės dėklės bus prieinamos visoje ES, kad būtų galima naudotis viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis, todėl sąveika internetu bus sklandesnė ir veiksmingesnė.
3. Skaidrumas ir saugumas: ES skaitmeninės piniginės bus licencijuojamos atvirojo kodo, taip užtikrinant skaidrumą ir saugumą. Naudotojai bus tikri, kad jų duomenys tvarkomi saugiai, taikant priemones, kuriomis užkertamas kelias netinkamam naudojimui ar neteisėtam sekimui.
4. Naudojimo paprastumas: Piniginės suteiks patogią naudoti sąsają, leidžiančią asmenims lengvai valdyti savo skaitmenines tapatybes ir naudotis paslaugomis. Kvalifikuoti e. parašai neprofesionaliam naudojimui bus kuriami nemokamai, todėl padidės prieinamumas.
5. Sklandus prisijungimas: Piliečiai galės naudotis nacionalinėmis e. ID schemomis, kad užsiregistruotų dėklėse, taip užtikrindami sklandų perėjimą prie skaitmeninės tapatybės valdymo.

a) Vyriausybės:

1. Geresnės galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Piniginės gali supaprastinti tapatybės tikrinimo procesą, sudaryti palankesnes sąlygas piliečiams internetu naudotis valdžios paslaugomis ir paskatinti naudojimąsi jomis.
2. Sukčiavimo prevencijos stiprinimas. Suteikdama saugias ir patikrinamas tapatybės nustatymo priemones, ji gali padėti sumažinti tapatybės vagysčių ir susijusio sukčiavimo atvejų, susijusių su valdžios sektoriaus paslaugomis, skaičių.
3. Pagerina saugumą: Bus padidintas bendras piliečių duomenų saugumas ir sumažinta pažeidimų rizika.

b) Skaitmeninių paslaugų teikėjai:

1. Didinti saugumą ir privatumą: Piniginės gali sumažinti riziką, susijusią su atsakomybe už tradicinius autentiškumo patvirtinimo metodus.
2. Sumažinti tapatumo nustatymo išlaidas: Piniginės gali sumažinti su tapatybės tikrinimo procesais susijusias išlaidas, jas supaprastindamos ir automatizuodamos.
3. Venkite kliautis konkuruojančiomis didelėmis platformomis: Paslaugų teikėjai turės mažiau pasikliauti tapatybės nustatymo paslaugomis ir neaiškiai naudoti gautus naudotojų duomenis.

c) Visuomenė:

1. Dažnesni internetiniai sandoriai: Dėl paprastesnio ir saugesnio patikrinimo žmonės gali būti labiau linkę dalyvauti internetiniuose sandoriuose.
2. Naujos verslo galimybės: Tapatybės dėklių įdiegimas gali paskatinti inovacijas, dėl kurių atsirastų naujų paslaugų ir produktų.
3. Išteklių perskirstymas: Ištekliai, anksčiau skirti rankinio tikrinimo procesams, gali būti nukreipti produktyvesniam naudojimui.
4. Ekonomikos augimas. Apskritai didesnis internetinių sandorių naudojimas, naujos verslo galimybės ir geresnis išteklių paskirstymas gali prisidėti prie bendro ekonomikos stabilumo ir augimo.

Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įdiegimas bus svarbus žingsnis Europos skaitmeninimo kelyje. Kartu šie aspektai sudaro tvirtą Europos skaitmeninės tapatybės sistemą, užtikrinančią visuotinę prieigą, patikimumą, saugumą ir sąveikumą visoje Europos Sąjungoje.

Įsigaliojo Reglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo nustatoma Europos skaitmeninės tapatybės sistema. Pagal šią sistemą valstybės narės įgaliojamos per 24 mėnesius nuo įgyvendinimo aktų priėmimo suteikti piliečiams ES skaitmeninės tapatybės (e. ID) dėkles. 2024 m. lapkričio 28 d. priimti penki įgyvendinimo aktai,kuriuose nustatytos e. ID dėklių pagrindinių funkcijų ir sertifikavimo taisyklės. Aktai parengti remiantis ES skaitmeninės tapatybės priemonių rinkinioreikalavimais ir specifikacijomis ir jais užtikrinamas vienodas dėklių įgyvendinimas visoje Europoje.

Šiuo metu vykdomi didelio masto bandomieji projektai,kuriais siekiama išbandyti ES skaitmeninės tapatybės dėklės technines specifikacijas ir programinės įrangos prototipus įvairiuose sektoriuose keliose Europos šalyse. Šiais bandomaisiais projektais siekiama įvertinti piniginės tinkamumą naudoti pagal tokius scenarijus kaip prieiga prie valdžios sektoriaus paslaugų, banko sąskaitų atidarymas ir saugių mokėjimų internetu palengvinimas, dalyvaujant privačioms įmonėms ir valdžios institucijoms visose valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Ukrainoje.