2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos dokumentų rinkinys

2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatyta ES skaitmeninės transformacijos sistema. Komisija kasmet stebi jo raidą ir teikia skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą.

Ataskaitoje apžvelgiama pažanga, padaryta siekiant 2030 m. tikslų ir uždavinių. Joje pabrėžiami laimėjimai ir spragos, kartu ES šalims siūlant konkrečias, įgyvendinamas rekomendacijas. Ji taip pat vertina pažangą, padarytą įgyvendinant daugiašalius projektus, ir stebi, kaip taikoma Europos deklaracija dėl skaitmeninių teisių ir principų.  

2025 m. ataskaitoje taip pat nagrinėjami pagrindiniai veiksniai ir iššūkiai, įskaitant dabartinę geopolitinę paradigmą, generatyvinio DI augimą ir jo poveikį konkurencingumui ir energijos gamybai. Nuolatinė strateginė priklausomybė kelia grėsmę ES ekonominiam saugumui ir technologiniam suverenumui, visų pirma puslaidininkių, debesijos ir duomenų infrastruktūros bei kibernetinio saugumo technologijų srityse. 2025 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia išlaikyti žmones ir visuomenes vis labiau hibridiniame ir sudėtingame kontekste. 

2025 m. ataskaitoje vertinamos atnaujintos nacionalinės skaitmeninio dešimtmečio strateginės veiksmų gairės, kurias valstybės narės priėmė 2023 m.

2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitoje raginama atnaujinti veiksmus skaitmeninės transformacijos ir technologinio suverenumo srityse. 

Šie klausimai nagrinėjami grupėse, kurios apibrėžiamos pagal jų indėlį į:

• konkurencinga, suvereni ir atspari ES
• žmonių apsauga ir įgalinimas
• skaitmeninės transformacijos panaudojimas pažangiam žalinimui
• skaitmeninės politikos ir išlaidų suderinimas 

2025 m., nepaisant sudėtingų aplinkybių, Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa (DDPP) tebėra pagrindinis ES skaitmeninės transformacijos kelrodis. Padaryta pažanga tokiose srityse kaip viešųjų paslaugų skaitmeninimas, bazinė 5G aprėptis ir tinklo paribio mazgų diegimas siekiant greičiau ir veiksmingiau tvarkyti duomenis, tačiau tebėra esminių spragų. Valstybės narės dėjo pastangas, kad įgyvendintų praėjusių metų rekomendacijas, savo veiksmų planuose nurodydamos iš viso 1 910 priemonių, kurių vertė – 288,6 mlrd. EUR (1,14 proc. ES BVP).  

Tačiau ataskaitoje pabrėžiamos struktūrinės problemos ir nauji susirūpinimą keliantys klausimai:

1. Nors padaryta tam tikra pažanga, junglumo infrastruktūros, pavyzdžiui, šviesolaidinių ir 5G autonominių tinklų, diegimas vis dar atsilieka. Duomenys rodo, kad tinklo paribio mazgų diegimas šiek tiek pagerėjo, todėl duomenis galima apdoroti greičiau ir suvartojama mažiau energijos. Povandeniniai duomenų kabeliai ir palydovinės sistemos tebėra nepakankamai išvystyti ir pažeidžiami dėl išorės priklausomybės ir saugumo rizikos.
2. Pagerėjo įmonių požiūris į dirbtinį intelektą (DI), debesiją ir didžiuosius duomenis, tačiau jį reikia paspartinti. ES tebėra priklausoma nuo DI ir debesijos paslaugų, dažnai naudojamų teikiant viešąsias paslaugas, taip pat puslaidininkių ir kvantinės infrastruktūros komponentų gamybos išorės tiekėjų.
3. Šiek tiek daugiau nei pusė europiečių (55,6 proc.) turi bazinius skaitmeninius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs visuomenės atsparumui interneto grėsmėms, įskaitant grėsmes, darančias poveikį informacijos vientisumui, psichinei gerovei ir nepilnamečiams. IRT specialistų, turinčių aukšto lygio įgūdžių, prieinamumas tebėra mažas ir esama didelės lyčių atskirties, o tai trukdo daryti pažangą pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto.  
4. 2024 m. ES padarė nuolatinę pažangą skaitmenindama pagrindines viešąsias paslaugas. Didelė vyriausybinės skaitmeninės infrastruktūros dalis ir toliau priklauso nuo paslaugų teikėjų už ES ribų.
5. ES skaitmeninė ateitis tampa vis labiau priklausoma nuo stabilios energijos gamybos. Eksponentiškai didėjantys energijos poreikiai, be kita ko, susiję su didėjančiu dirbtinio intelekto naudojimu, sparčiai lenkia švarios ir patikimos energijos tiekimo ir tinklo pajėgumų plėtrą visoje ES. Šis neatitikimas atsiranda kaip galima didelė kliūtis, trukdanti plėsti pagrindines skaitmenines technologijas ir vilkinanti ES gebėjimą visapusiškai panaudoti DI ir duomenimis grindžiamas inovacijas ekonomikos konkurencingumui didinti.
6. Dėl veiksmingo civilinio sektoriaus ir gynybos sektoriaus bendradarbiavimo stokos vėluojama plėtoti dvejopo naudojimo skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją ir puslaidininkius.
7. Ataskaitoje taip pat pabrėžiami neatidėliotini visuomenės uždaviniai, susiję su skaitmeninimu ES. Nors technologijos tobulėja, skaitmeninė transformacija padidino pažeidžiamumą ir nelygybę, visų pirma darančią poveikį nepilnamečiams ir psichikos sveikatai. Didžiausią susirūpinimą kelia informacijos vientisumas: 88 proc. europiečių reiškia susirūpinimą dėl melagingų naujienų ir manipuliavimo internetu, o 90 proc. vaikų apsaugą internete laiko itin svarbiu prioritetu. Ši rizika, kurią didina DI ir interneto platformos, kelia grėsmę demokratiniam vientisumui, didina visuomenės poliarizaciją ir mažina visuomenės pasitikėjimą.

Įpusėjus skaitmeniniam dešimtmečiui, laikas veikti. 2025 m. bus itin svarbūs metai siekiant paspartinti veiksmus, kuriais sprendžiami pagrindiniai uždaviniai ir skatinama ES skaitmeninė transformacija. Pasiekusi skaitmeninio dešimtmečio tikslus ir uždavinius, ES gali gauti didelės ekonominės naudos, kuri, kaip apskaičiuota, siekia iki 1,8 proc. jos BVP, apsaugoti savo suverenumą ir užtikrinti, kad jos piliečiai būtų apsaugoti ir galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių technologijų diegimu. 

Ataskaitoje išdėstyti konkretūs rekomenduojami veiksmai skaitmeninio dešimtmečio tikslams ir uždaviniams pasiekti:

• tolesnės investicijos iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių ir geresnės ES įmonių galimybės gauti rizikos kapitalo, siekiant skatinti inovacijas ir plėsti strategines technologijas. Pirmenybė turėtų būti teikiama tikslinėms investicijoms į ypatingos svarbos sritis, pavyzdžiui, pažangią junglumo infrastruktūrą, pažangiausius puslaidininkius, saugią ir suverenią debesijos ir duomenų infrastruktūrą, dirbtinį intelektą ir kvantinę kompiuteriją, kibernetinį saugumą ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą, nes jos gali duoti didelę augimo ir našumo grąžą.
• struktūrinės reformos ES, kuriomis siekiama stiprinti ir integruoti jos bendrąją rinką, užtikrinant technologinį ir ekonominį suverenumą. Šiomis reformomis siekiama didinti ES technologijų ir infrastruktūros suverenumą ir saugumą, visų pirma junglumo ir viešųjų paslaugų teikimo srityse. ES aktyviai siekia šių tikslų taikydama būsimas priemones, pavyzdžiui, Skaitmeninių tinklų aktą, Kvantinę strategiją ir Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktą.
• supaprastinti ir sumažinti ES įmonėms tenkančią administracinę naštą, pateikiant „Omnibus“ dokumentų rinkinius ir iniciatyvas, pavyzdžiui, ES verslo pinigines, kurios sumažins nereikalingą sudėtingumą ir sukurs novatoriškesnę ir konkurencingesnę aplinką ES. 

Komunikatas „2025 m. skaitmeninio dešimtmečio padėtis. Toliau stiprinti ES suverenumą ir skaitmeninę ateitį“,įskaitant du priedus: 1 priedas: ES skaitmeninės transformacijos padėtis 2025 m.: Pažanga ir horizontaliosios rekomendacijos 2 priedas: 2025 m. trumposios šalių ataskaitos

	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Skaitmeninis dešimtmetis 2025 m.: Pažanga ir perspektyvos“ Šiame darbiniame dokumente pateikiama išsami skaitmeninės transformacijos ES lygmeniu apžvalga, susijusi su pagrindiniais skaitmeninio dešimtmečio aspektais.
	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2024 m. horizontaliųjų rekomendacijų stebėsena“ Šiame dokumente vertinama pažanga, padaryta įgyvendinant 2024 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitoje pateiktas ES lygmens rekomendacijas.
	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Daugiašalių projektų pažangos ataskaita“ Šioje ataskaitoje pristatoma atrinktų daugiašalių projektų ir Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumų (ESIK) pažanga nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. gegužės mėn.
	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos deklaracijos dėl skaitmeninių teisių ir principų stebėsena“ Šia stebėsenos ataskaita siekiama parodyti, kaip ES ir valstybės narės toliau siekia Europos vertybėmis grindžiamos skaitmeninės transformacijos.
	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2025 m. skaitmeninio dešimtmečio šalių ataskaitos“ Į 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio padėties ataskaitą įtrauktos 27 šalių ataskaitos, kuriose pateikiama įžvalgų apie kiekvienos šalies skaitmeninės transformacijos pažangą.
	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „DESI 2025 m. metodinė pastaba“ DESI metodinėje pastaboje išdėstyta metodika, naudojama ES skaitmeninei transformacijai stebėti.

	2025 m. „Eurobarometro“ apklausa dėl skaitmeninio dešimtmečio padėties Ataskaita grindžiama 2025 m. vasario–kovo mėn. atlikta specialiąja „Eurobarometro“ apklausa.
	E. valdžios lyginamasis tyrimas E. valdžios lyginamasis indeksas jau daugiau kaip dešimtmetį stebi Europos Sąjungos pagrindinių viešųjų paslaugų skaitmeninimą ir reguliariai atnaujina savo metodiką, kad ji visada atitiktų ES politikos poreikius.
	Plačiajuosčio ryšio aprėptis Europoje Šiame tyrime analizuojama plačiajuosčio ryšio aprėptis 2024 m. ir pažanga siekiant skaitmeninio dešimtmečio tikslų.
	2025 m. skaitmeninio dešimtmečio e. sveikatos rodiklių tyrimas Šioje ataskaitoje pateikiami 2024 m. gruodžio 31 d. ES 27, Islandijos ir Norvegijos e. sveikatos tikslo stebėsenos rezultatai.
	Deklaracijos dėl skaitmeninių teisių ir principų įgyvendinimas Šiame tyrime nagrinėjama, kaip valstybės narės vykdo savo įsipareigojimą laikytis skaitmeninių teisių ir principų, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti jų įgyvendinimą visose valstybėse narėse.
	5G observatorijos ataskaita Tai nepriklausoma 5G diegimo ES pokyčių santrauka, kurioje vertinama pažanga siekiant ES politikos tikslų.
	ES lygmens finansavimo priemonių susiejimas su skaitmeninio dešimtmečio tikslais Jungtinis tyrimų centras (JRC) nustato, kiek ES finansavimo investicijų padeda siekti skaitmeninio dešimtmečio tikslų ir uždavinių, apimančių penkias pagrindines finansavimo priemones.
	Tyrimas „Verslo skaitmeninimas ES valstybėse narėse“ Šiame tyrime pateikiama struktūrinė analizė, kaip ES valstybės narės remia verslo skaitmeninimą pagal skaitmeninio dešimtmečio tikslus, ypatingą dėmesį skiriant DI strategijoms.